Kodėl reikia lietuviškos klaviatūros
Du mitai apie amerikietiškąją QWERTY klaviatūrą.
QWERTY klaviatūra – patogi rašyti. Netiesa, tai tik mitas! Pirmykštės rašomosios mašinėlės raidžių svirtelės kliūdavo viena už kitos, todėl mašinėlė greitai sulūždavo. QWERTY klaviatūra sukurta taip, kad angliškai nebūtų galima spausdinti pernelyg greitai. Ji nepatogi net rašantiems angliškai, tuo labiau – lietuviškai. Dauguma šalių susikūrė žymiai efektyvesnes savo klaviatūras.
Visur naudojama QWERTY klaviatūra. Ne, tai tik dar vienas mitas! Dauguma pasaulio valstybių, net ir mažosios (pvz., Islandija ir Laplandija), turi savo nacionalines standartines kompiuterių klaviatūras, sukurtas nuo seno naudotų rašomųjų mašinėlių klaviatūrų pagrindu. Dauguma jų sukurtos modifikuojant QWERTY klaviatūrą papildant savitomis raidėmis.
Lietuva jau nuo prieškario metų turi standartinę rašomosios mašinėlės klaviatūrą. Jos nepakeitė net okupantai. Sparti informãcinių technologijų (IT) raida paskatino Lietuvos mokslininkus sukurti lietuvišką standartinę visavertę, universalią ir modernią kompiuterio klaviatūrą, atitinkančią tarptautinius IT reikalavimus http://ims.mii.lt/klav/raida.html (http://ims.mii.lt/klav/).
Deja, šiuo metu Lietuvoje įsigalėjusi vadinamoji skaičiukinė klaviatūra, t. y. amerikietiškoji QWERTY klaviatūra, kurioje 9 lietuviškos raidės abėcėlės tvarka išdėstytos ant skaičių klavišų. Kad ši klaviatūra nepatogi rašantiems lietuviškai nėra abejonių. Galbūt todėl nebematome rašančių akluoju būdu, o gausiai priviso švepluojančių ar kitaip darkančių rašytinę kalbą. Ypač nenormalu, kad tokią pasenusią skaičiukinę klaviatūrą vis dar turi švietimo ir kitų valstybinių įstaigų kompiuteriai.
Visų 9 savitųjų raidžių vidutinis dažnis yra 0,77 %. (Grigas, Juškevičienė 2015), raidžių q, w ir x, vidutinis dažnis – , 0,04%, t.y. 19 kartų mažesnis negu vidutinis lietuvių kalbos raidės. Taigi, įtraukus į pirmąjį planą retai vartojamas raides q, w ir x, o tiek pat savitųjų lietuviškų raidžių perkėlus į sudėtingai pasiekiamas vietas, nuo optimalumo nukrypstama net 19 kartų!
ĄŽERTY klaviatūros pranašumai
- Visos lietuviškos raidės ir ženklai išdėstyti pagal Lietuvos standartą.
- ĄŽERTY klaviatūra (kaip ir daugumos ES valstybių) leidžia vienu klavišu rinkti tris ženklus.
- Yra lietuviškos kabutės „ “, brūkšnys –, euro ženklas €.
- Yra visi ASCII ženklai ir raidės – galima rašyti lietuviškai, angliškai ir programuoti klaviatūros neperjungus.
- Skaitmenys išdėstyti II lygmenyje (skyrybos ženklai vartojami dažniau).
- Visos lietuviškos raidės išdėstytos trimis eilėmis, tad nesunku išmokti sparčiai spausdinti visais 10 pirštų bei rašyti akluoju būdu.
- Lengvai pritaikoma tekstui kirčiuoti. Įdiegus Lietuvių kirčiuotosios klaviatūros tvarkyklę, galima neperjungus rašyti vokiškai, prancūziškai ir kai kuriomis kitomis kalbomis. Tai daugiakalbė klaviatūra.
- Įdiegus rusų bei ukrainiečių kalbų fonetinių klaviatūrų tvarkykles, ji gerai tinka rašyti kirilica.
- Išmokus spartaus ar aklojo rašymo, tais pačiais įgūdžiais galima vienodai sėkmingai rašyti ir angliškai, vokiškai, prancūziškai ar rusiškai.
- Išlieka trumpųjų komandų deriniai (pvz., Ctrl+B, Ctrl+X ir kiti).
ĄŽERTY klaviatūra – nacionalinė vertybė, kuriai analogų Europoje nėra. Tad nors ir ilgokai delsta, metas lietuvišką ĄŽERTY standartinę visavertę kompiuterio klaviatūrą, kaip valstybinės kalbos elementą, įdiegti visose švietimo ir valstybinėse įstaigose ir visaip skatinti jos plėtrą.
Išvados
- Turime visavertę tarptautinio lygio standartinę lietuvišką kompiuterio klaviatūrą. Ji universali, patogi rašyti lietuviškai, angliškai ir programuoti, tinka sparčiai rašyti akluoju būdu.
- Lietuviškos klaviatūros pranašumai – neabejotini; ji ypač reikalinga daug rašantiems lietuviškai. Naudinga ji ir mažiau rašantiems.
- Lietuviška klaviatūra, kaip valstybinės kalbos elementas, turėtų būti privaloma Lietuvos švietimo ir Lietuvos valstybinių įstaigų kompiuteriams.
Geriausia pradėti nuo mokyklų, ypač nuo pradinių klasių. Aukštesnėse klasėse būtų galima pradėti mokyti aklojo rašymo pradmenų. Gal ir Lietuvoje atsirastų senoviškai modernių sekretorių, mokančių sparčiai rašyti akluoju būdu. Būsimieji rašytojai ir žurnalistai savo rašymo sparta prilygtų kitų šalių kolegoms ir prisimintų Mark’ą Twain’ą – pirmąjį rašytoją, tikėjusį, kad su rašomąją mašinėle jis galės rašyti greičiau.
